23 gruodžio, 2013

Jėzus Kristus apie meilę ir neapykantą


(Ištrauka iš Jėzaus Kristaus dvasinio pranešimo, perduoto 1987 m. lapkričio 5d. per Mokytoją Ryuho Okawą.)

Žmonės jaučia dvi pagrindines emocijas: meilę ir neapykantą. Šios emocijos egzistuoja priešingose spektro polių pusėse. Tačiau, nors meilė ir neapykanta atrodo priešingos, iš esmės abiejų šių emocijų šaknys yra tos pačios. Abi kyla iš sąsajos su meilės principu: meilė gimsta tuomet, kai jūs pripažįstate ir laikotės meilės principo, o neapykanta gimsta, kai meilės principą jūs neigiate ir ignoruojate. Kitaip tariant, neapykanta yra emocija, kuri tarsi kamštis užkemša ir sustabdo meilės tėkmę. Kai jūs tą kamštį atkemšate ir neapykantą paleidžiate, meilė vėl pradeda tekėti. 

Kokiais atvejais žmonės jaučia neapykantą? Mes jaučiame neapykantą, kai kiti nesielgia taip, kaip mes norėtume. Priešiškumas kyla, kai mes negalime kontroliuoti kitų, kad jie elgtųsi pagal mus. Galiausiai neapykanta yra pyktis, kylantis, kai jūs ko nors tikitės iš kitų, o šie nepateisina jūsų lūkesčių, t. y. jus nuvilia.
Tokiu atveju mums reikia patyrinėti ir išskirti neapykantos šaltinį. Nors ir kitokia forma, neapykanta yra troškimas gauti meilės. Žmonės, jaučiantys neapykantą, išties vienokiu ar kitokiu būdu siekia būti mylimi, gerbiami ar labiau vertinami. Kupini neapykantos žmonės jaučia meilės alkį. Jie dar nepasiekė to lygio, kai patys gali duoti meilę kitiems.
Priešingai, žmonės, gyvenantys dėl meilės, elgiasi visiškai kitaip – už savo duodamą meilę jie nesitiki nieko. Nenori nieko už tai gauti. Jie trokšta tik duoti. Šie žmonės tik duoda, duoda ir duoda. Kodėl jie dalija be ribų? Ogi todėl, kad žino, kiek daug yra gavę iš Dievo. Jie stengiasi duoti kitiems, nes patys jaučiasi palaiminti. Iš tikrųjų ši “duodamos meilės” cirkuliacija yra tikroji meilės esmė.
Tada kas yra meilės pradžių pradžia? Meilė gimsta tada, kai jūs suvokiate, kad viskas jums yra duota, ir jaučiatės už tai dėkingi. Meilės, kurią gaunate, suvokimas ir dėkingumas už ją, skatins jus duoti meilę kitiems.
Tie, kurių protuose šėlsta neapykantos liepsnos, giliai pažvelkite į savo širdis ir atsakykite į šiuos klausimus: ar jaučiate dėkingumą už tai, kas jums yra duota? Ar jaučiatės dėkingi Dievui? Ar esate dėkingi tiems, kurie jūsų gyvenimą daro įmanomą? Prašau, gerai apmąstykite šiuos klausimus. Žinokite, kad ten, kur nėra dėkingumo, nėra ir meilės.
Mes turime duoti kitiems, nes Dievas mums jau labai daug davė. Nepaisydami to, kiek visko Dievas duoda žmonėms, jie ir toliau to nemato. Užuot pamatę, jie tik siekia gauti kuo daugiau meilės iš kitų. Meilės troškimas ir reikalavimas, kad kiti žmonės jums tarnautų, prieštarauja žmogaus esmei. Gyvenimas su meile ir dėl meilės yra pats nuostabiausias siekis.
Galiausiai neapykanta žaloja ne tik kitus žmones, bet ir jūsų pačių dieviškąją prigimtį. Kadangi neapykanta pridaro daug žalos, mes privalome jos atsisakyti. Pasaulyje pilna individų, turinčių skirtingus charakterius ir įvairiai mąstančių, todėl noras kiekvieną jų kontroliuoti, akivaizdžiai sukels rūpesčių.
Netgi pats Dievas neverčia Savo žmonių elgtis taip, kaip Jam patinka. Jis leidžia Savo žmonėms mąstyti, kalbėti ir elgtis savo nuožiūra.
Žmonės kalba, elgiasi ir netgi kuria daug filosofijų, kurios prieštarauja Dievo Valiai. Tačiau Dievas ir toliau rūpinasi visais žmonėmis. Kaip ir saulė, Dievas be paliovos teikia šviesą, šilumą ir lietų, kurie yra būtini aprūpinti žmones gausiu derliumi. Tiekdamas grūdus, Dievas neskirsto žmonių į dorus ir nedorus. Dievas nesiunčia daugiau lietaus į tų laukus, kurie yra dori, ir mažiau lietaus į tų, kurie yra blogi. Dievas visus žmones aprūpina vienodai.
Prašau, pamąstykite apie tai. Niekada negalvokite, kad Dievas atstumtų ką nors tik dėl to, kad jis ar ji yra blogas. Dievas nėra maloningesnis gėriui nei blogiui. Dievas maitina net ir tuos, kurie blogai elgiasi, mintija blogas mintis ar piktai kalba. Turite tai suprasti.
Kaip galite teisti kitus žmones, kai Pats Dievas jiems atleidžia? Neteiskite kitų, kad ir patys nebūtumėte teisiami. Nevadinkite žmonių blogais ar neteisiais. Tikėkite tuo, kad Dievas nuolat rūpinasi visais žmonėmis – netgi ir tais, kurie suklydo.
Netgi ir tie, kurie nuskriaudė kitus, nėra visiškai blogi. Nė vienas šiame pasaulyje nėra visiškai blogas, absoliutus nusidėjėlis. Tiesiog tie žmonės tokiu būdu ginasi baimindamiesi, kad kiti juos nuskriaus. Kad užtikrintų savo saugumą, užbėgdami už akių, jie kritikuoja ar kalba blogai apie kitus. Iš tikrųjų daugelis žmonių veikia iš gynybinių paskatų. Tačiau tokie veiksmai prieštarauja Dievo protui.
Į neapykantą turite atsakyti meile. Pyktį atremkite šypsena. Nuožmius žodžius pasitikite tyla. Tokiais veiksmais praktikuosite Dievo meilę.

VerstaRyuho Okawos knygos “The Resurrection of Love ~ spiritual messages from Jesus Christ”.