Pietų Afrikos
apartheido judėjimo ikona ir pirmasis juodaodis prezidentas, Nelsonas Mandela,
atsisveikino su šiuo pasauliu 2013 m. gruodžio 5 d., sulaukęs garbaus 95
metų amžiaus.
Dėl atviro
nepaklusnumo baltaodžių mažumos valdžiai, jis
buvo įkalintas 27 metams. 1990 metais išėjęs iš kalėjimo, jis ir toliau kovojo prieš
įteisintą rasinę segregaciją. Jo kova išlaisvino Pietų Afriką iš baltaodžių viešpatavimo.
Nepaisant sunkumų, izoliacijos ir priespaudos, kurią jam teko patirti įkalinimo
ir kovos metais, Mandela širdyje nelaikė neapykantos ir 1994 metais tapo savo
šalies prezidentu.
Praėjus 6
val. po jo mirties, norėdama perduoti
savo atsisveikinimo žodžius ir įrodyti, jog pomirtinis gyvenimas egzistuoja,
Nelsono Mandelos siela aplankė Mokytoją Okawą – Happy Science įkūrėją.
Toliau pateikiami šio dvasinio pranešimo-interviu fragmentai.
Pomirtinis interviu
su Nelsonu Mandela
Nelsonas Mandela
atskleidė, kad jam tik mirus, jį aplankė Margaret Tečer (Margaret Thatcher) ir
Džonas Fidžeraldas Kenedis (John Fidzgerald Kennedy), ragindami jį perduoti
savo mintis žmonėms per mokytoją Ryuho Okawą. Taigi, šio žymaus žmogaus siela
nusprendė aplankyti Mokytoją Okawą, kad pasauliui pateikti dar vieną įrodymą,
jog pomirtinis gyvenimas iš tikrųjų egzistuoja. (Pomirtinės Margaret Tečer mintys taip pat buvo perduotos per Mokytoją Okawą.)
Po fizinio kūno
mirties, 24 val bėgyje, siela
vis dar yra susijungusi su kūnu per taip vadinamą “sidabro giją” ar “sidabro
siūlą”. Todėl įprastai, Mokytojas Okawa, dvasinius pranešimus perduoda tik
praėjus 24 val. po žmogaus mirties. Tačiau šis dvasinis interviu buvo
įrašytas praėjus tik 6 val. – t.y. sielai dar esant susijungusiai su kūnu. Tai
buvo įmanoma, nes Nelsonas Mandela suvokė šį dvasinį mechanizmą. Jis taip pat
atskleidė, kad žino Happy Science ir netgi skaitė kai kurias Mokytojo Okawos
knygas.
Kas Nelsonui Mandelai
padėjo nepalūžti per 27 įkalinimo metus?
Paklaustas, kaip jam pavyko nepalūžti per 27 įkalinimo metus, Mandela atsakė:
“Tai buvo Dievo siųstas išbandymas man.
Aš atlaikiau išbandymus, nes sugebėjau palaikyti mažą viltį ateičiai ir meilės
šviesą širdyje. Kiekvieną dieną meldžiausi Dievui už žmones tapusius baltaodžių
rasizmo aukomis.”
Kas vedė Mandelą iš
Dangaus?
Mandela
atskleidė, kad buvo momentų, kai jam įkvėpimą teikė Jėzus Kristus. Jam būnant
kalėjime, Jėzus jam sakė: “Būk drąsus ir
niekada nepasiduok. Tavo diena ateis”. Taip pat Mandelai įkvėpimą teikė ir
Džono Fidžeraldo Kenedžio (John Fidzgerald Kennedy) dvasia.
Išsilavinimas yra pagrindas įveikti skurdą
Afrikoje
Atsakydamas, kaip
įveikti skurdą Afrikoje, Mandela tvirtai pabrėžė:
“Išsilavinimas turi būti pirmoje vietoje. Afrikos
žmonės turi sekti japonų modernizavimo pavyzdžiu. Mums reikalinga lygybė
galimybėms ir iššūkiams.
Ne tik Pietų Afrika, bet ir visos Afrikos šalys
turi auginti savo ekonomiką. Mes turime galimybę tai padaryti, nes turime
gausius išteklius. Mes turime kurti pramonę ir uždirbti pelną. Mums reikalingas
geras išsilavinimas, kuris keltų mūsų žinių ir dvasingumo lygį. Mes taip pat turime
įrodyti, kad mes visi lygūs kaip žmonės. Mes nesame prastesni už europiežius ar
amerikiečius. Mes turime pakilti, kaip tai padarė Japonijos žmonės pasibaigus
karui. Mes turime potencialą.”
Rasizmui pagrindo nebelieka, jeigu save suvokiate
kaip sielą
Kalbėdamas apie
rasizmą, Mandela pareiškė:
“Žmonės iš tikro yra sielos, turinčios mąstymo
galią. Kūnas yra tik indas sielai, o ne žmogaus esmė. Todėl rasinė
diskriminacija neturi jokio pagrindo, kai kalbame apie dvasią. Dievas sukūrė
sielas ir leido joms gyventi žemėje. Žmonių odos spalva gali būti balta,
geltona ar juoda, tačiau visi esame lygūs Dievo akyse. Tai yra esminė gija,
jungianti mus visus. Tai yra įrodymas. Tai yra Tiesa. Siela neturi spalvos, ji peršviečiama. Siela yra minties energija,
aktyviai kurianti energija. Šis pripažinimas yra tikroji religijos esmė. Tai
tikroji lygybės ir laisvės esmė.”
